Šuo - kraujo donoras

Kraujo donoru gali būti šuo, kuris:

  • Yra nuo 1 iki 8 metų amžiaus
  • Sveria ne mažiau kaip 25 kg (tačiau nėra nutukęs)
  • Yra laiku kompleksiškai paskiepytas
  • Kraujo donorystės metu nenaudoja jokių medikamentų, išskyrus preparatus nuo kirminų, blusų ir erkių
  • Yra sveikas, anksčiau nesirgęs erkių platinamomis ligomis bei jam  nebuvo atliekamas kraujo perpylimas
  • Yra draugiškas, leidžia atlikti veterinarinę apžiūrą, nesipriešina suvaržymams (gali ramiai pagulėti ant stalo 5-10 minučių, kol bus imamas kraujas)

 

Kraujo paėmimo procedūra susideda iš šių etapų:

  • Šuo donoras apžiūrimas veterinaro, patikrinamas širdies darbas
  • Paruošiama (nuskutama ir dezinfekuojama) kraujo paėmimo vieta – kaklo sritis ties jungo vena arba priekinė koja kiek žemiau alkūnės
  • Į veną įvedama speciali adata sujungta su kraujo paėmimo maišeliu
  • Kraujo paėmimas užtrunka 5-10 minučių, o jo metu paimama iki 450 ml kraujo
  • Ištraukus adatą žaizda stipriai užspaudžiama 15-20 minučių uždėjus ant jos sterilų (gali būti apibintuojama)
  • Šuniui duodama vandens, skanėstų, leidžiama ramiai pagulėti, iš lėto atsigauti


Dažniausiai užduodami klausimai
 

Ar duodant kraujo šuniui skauda?

Šuniui kraujo donorystė nėra skausminga. Nedidelis skausmas ar diskomfortas gali būti jaučiamas kol įduriama speciali adatą, tačiau vėliau procedūra visiškai neskausminga.

 

Ar kraujo donorystė gali pakenkti mano šuniui?

Iš šuns donoro visada paimamas saugus kraujo kiekis (iki 450 ml). Daugelis šunų iš karto po procedūros jaučiasi visiškai normaliai, kai kurie procedūros dieną būna kiek ramesni. Jeigu Jūsų šuo sveria daugiau kaip 22 kg ir donorystės metu yra sveikas, procedūra minimaliai rizikinga.

 

Kaip dažnai galima duoti kraujo?

Šuns organizmas, po kraujo davimo procedūros, pilnai atsistato per 3 savaites, tačiau patariama kraujo duoti ne dažniau nei kas du mėnesius.

 

Ar šunims tinka bet kokio kito šuns kraujas?

Ne. Šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingas kraujo grupes. Tačiau jų klasifikavimas kiek kitoks, nei žmonių kraujo grupių.

Tarptautiniu mastu yra pripažintos 7 šunų kraujo grupės, kurios skirstomos pagal šunų eritrocitų

antigenų (DEA) sistemą. Pagal susitarimą šunų kraujo tipai yra skirstomi naudojant DEA akronimą ir po jo sekančius skaičius, nurodančius kraujo grupę. Eritrocitų tipas nustatomas pagal specifinius antigenus esančius ant eritrocito membranos. Ant eritrocitų sienelės nustatomi didžiausi šunų eritrocitų antigenai (angl. Dog Erythrocyte Antigen – DEA) 1.1, 1.2, 3, 4, 5, 6 ir 7.

DEA 1.1 ir DEA 1.2 yra laikomi reikšmingais kraujo perpylimo medicinoje. Praktikoje nustatomas tik DEA 1.1, pagal kurį šunys skirstomi į du tipus: teigiamą ir neigiamą. DEA 1.1 teigiamo tipo kraują galima perpilti tik tokio pat tipo kraują turinčiam šuniui.


Ar šunų kraujas gali būti saugomas kraujo banke?

Taip. Iš šunų kraujo, jį centrifuguojant, išgaunama kraujo plazma, kuri -34 laipsnių temperatūroje gali būti saugoma net 5 metus ir raudonieji kraujo kūneliai, kurie specialiuose šaldytuvuose +4 laipsnių temperatūroje gali būti saugomi iki 6 savaičių.

 

Registruoti šunį

Susisiekite su mumis

 

Registruotis naujienlaiškiui

 
  

Kas gali tapti kraujo donoru

Kraujo donoru gali tapti sveikas, neturintis antsvorio, nesirgęs erkių platinamomis ligomis ir neturėjęs kraujo perpylimo procedūrų augintinis. Gyvūno svoris, amžius ir lytis priklauso nuo gyvūno rūšies. Plačiau apie tai skaitykite čia: ŠUO, KATINAS, TRIUŠIS, ŠEŠKAS, ŽIRGAS

© 2016 VET kraujo donorų duomenų bazė. Visos teisės saugomos.